Priešlaikinė ejakuliacija

Ejakuliacija yra refleksas, sudarytas iš juntamųjų receptorių, aferentinių ir eferentinių takų, smegenų juntamųjų, smegenų motorinių, stuburo motorinių centrų. Ejakuliacijos disfunkcija (EjD) yra vienas iš labiausiai paplitusių vyrų seksualinių sutrikimų. EjD spektras tęsiasi nuo priešlaikinės (PE) ar uždelstos ejakuliacijos, iki visiško negalėjimo ejakuliuoti
(anejakuliacija) ir apima retrogradinę bei skausmingą ejakuliaciją.


Priešlaikinė ejakuliacija

Nors apie 25 % vyrų sau savarankiškai diagnozuoja priešlaikinė ejakuliaciją, daugelis jų patiria atsitiktinę ir nuo situacijos
priklausančią greitą ejakuliaciją kaip normalios ejakuliacinės funkcijos pokytį. Neretai jie klaidingai suvokia greitą ejakuliaciją. Neseniai atliktas tarptautinis atsitiktinės heteroseksualios populiacijos tyrimas parodė, jog medianinis intravaginalinės ejakuliacijos latentinis periodas (IELT ) yra 5,4 min. Vyrai, kuriems jis trunka trumpiau nei 1 min. susiduria su priešlaikine ejakuliacija. Apie 90 % vyrų, kuriems IELT trunka trumpiau nei 1 min. aktyviai siekia gydymo.Priešlaikinės ejakuliacijos atvejai esant trumpesniam nei 1 min. IELT nėra žinomi.
Tarptautinė seksualinės medicinos draugija (ISS M) naudodama ejakuliacijos laiko konstruktus, nesugebėjimą atidėti ejakuliacijos ir
neigiamus psichologinius padarinius, neseniai sukūrė šiuolaikinį, įrodymais pagrįstą priešlaikinės ejakuliacijos apibrėžimą.

ISSM pateiktas priešlaikinės ejakuliacijos apibrėžimas
Priešlaikinė ejakuliacija yra vyro seksualinis sutrikimas, kuriam būdinga:
• ejakuliacija, kuri visada arba beveik visada, vyksta prieš įsiskverbimą į makštį;
• nesugebėjimas atidėti ejakuliacijos įsiskverbiant;
• nerimas, sielvartas, nusivylimas ir (ar) lytinio artumo vengimas.

Klasifikavimas.

Priešlaikinė ejakuliacija yra skirstomas į įgimtą arba įgytą. Įgimta priešlaikinė ejakuliacija apibrėžiama kaip ankstyva ejakuliacija, kuri visada ar beveik visada įvyksta per 1 minutę (kartais ir per 2 minutes) nuo pirmo seksualinio suartėjimo. Įgyta priešlaikinė ejakuliacija yra ankstyvos ejakuliacijos atsiradimas, prieš tai jai buvus normaliai, tam tikru individo gyvenimo momentu.
Riboti koreliaciniai duomenys rodo, kad įgimta priešlaikinė ejakuliacija yra genetiškai nustatomas biologinis kintamasis, susijęs su paveldėtu centrinių serotonino (5-HT) receptorių jautrumu, tuo tarpu įgyta priešlaikinė ejakuliacija atsiranda esant dideliam nerimui dėl seksualinės veiklos, dėl ES, prostatito ar skydliaukės disfunkcijos.


Gydymas

Priešlaikinei  ejakuliacijai gydyti yra sukurtas tik vienas efektyvus vaistas - dapoksetinas (Priligy) .Vartojamas prieš lytinį aktą ir veikia iki 4 valandų.

Atsitiktinių imčių kontroliuojamuose tyrimuose dapoksetinas, vartojamas po 30–60 mg, padidino bazinį IELT iki 3–4 kartų ir buvo gerai toleruojamas. Kai kuriems pacientams  pasireiškė pykinimas (vartojant 60 mg dozę).
Jei siekiant sulaikyti ejakuliaciją yra vartojami lokalūs vietiniai anestetikai, pvz., lidokainas ir (ar) prilokainas, efektyvumas nebūna itin
didelis. Gydant priešlaikinė ejakuliaciją buvo bandyti ir intrakaverniniai įsišvirkštimai, tačiau nėra jokių šios strategijos veiksmingumą pagrindžiančių įrodymų ir ji negali būti rekomenduojama. Nėra empirinių įrodymų dėl 5 tipo

Atbulinė ejakuliacija


Atbulinė ejakuliacija, kurioje ejakuliatas paprastai išeinantis per šlaplę yra nukreipimas į šlapimo pūslę, atsiranda dėl šlapimo pūslės kaklelio problemų. Tai visada nutinka po transuretrinės prostatos rezekcijos ir gali atsirasti esant diabetinei autonominei neuropatijai, po pilvo aortos aneurizmektomijos ar para-aortos limfadenektomijos. Šiems vyrams taip pat gali pasireikšti tam tikra atbulinė ejakuliacija, tačiau orgazmas paprastai patiriamas.
Atbulinė ejakuliacija gali būti diagnozuota tiriant šlapimo mėginius, paimtus po masturbacijos. Ji diagnozuojama, kai regėjimo lauke matoma daugiau nei 5–10 spermatozoidų. Šlapimo kaklelio rekonstrukcija ar gydymas vaistais su simpatomimetikais, pvz., pseudoefedrinu, fenilpropanolaminu ar tricikliu antidepresantu imipraminu, parodė prieštaringus rezultatus. Jei partneriai siekia pastoti, tai galima pasiekti naudojant spermos išgavimo metodus ir dirbtinio apvaisinimo technikas.


Uždelsta ejakuliacija ir anejakuliacija


Nepavykusios arba vėlyvos ejakuliacijos priežastys apima stuburo traumą, diabetinę autonominę neuropatiją ir chirurgines procedūras, pvz., radikalią prostatektomija, proktokolektomiją, pilvo aortos aneurizmos ar paraaortinių limfmazgių šalinimą. Gydant vaistais pasiekiama įvairių rezultatų.
Gebėjimas ejakuliuoti yra labai apsunkinamas po nugaros smegenų traumų. Ejakuliacijos funkcija priklauso nuo nugaros smegenų pažeidimo lygio ir sunkumo. Beveik visi vyrai, kuriems pasireiškia daliniai mažesnių motorinių neuronų pakitimai, gali ejakuliuoti. Jei partneriai siekia pastoti, gali būti naudojami spermos išgavimo metodai, pvz., vibracinė stimuliacija ar elektoejakluliacija. Pastaroji gali komplikuotis dėl autonominės disrefleksijos ar sunkios hipertenzijos.
Užslopinta ejakuliacija yra psichogeninis uždelstos ejakuliacijos variantas. Šiuo atveju ejakuliacija paprastai lengvai įvyksta masturbuojantis, bet ne lytinių santykių metu. Už slopinimą gali būti atsakingi daugelis psichologinių veiksnių, pvz., baimė dėl nėštumo, religija, kaltė, depresija, represuotas priešiškumas partneriui. Gydymui dažnai prireikia ilgalaikės psichoterapijos.


Skausminga ejakuliacija


Skausmingą ejakuliaciją gali sukelti bet kuri ūmi urogenitalinė infekcija, ypač ūminis prostatitas arba sėklinis vaskulitas. Ji taip pat gali būti ir psichogeninio pagrindo. Urogenitalinė infekcija gali būti gydoma antibiotikais, nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, prostatos dekongestantais, pvz., bromheksinu ir, jei reikia, prostatos masažu. Psichogeninio pagrindo skausmingą ejakuliaciją galima gydyti skiriant sekso terapiją.